{"title":"Tėvų suvokimas apie kūdikių ir mažų vaikų karščiavimą šeimos gydytojo praktikoje","authors":"Rūta Minelgienė, Ieva Jasiulevičiūtė, Karolina Vaičiulytė, Sandra Zabilevičienė","doi":"10.37499/lbpg.1172","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Atlikti sisteminę mokslinės literatūros paiešką, išanalizuoti straipsniuose publikuotų tyrimų duomenis, apibendrinti tėvų suvokimą apie karščiavimą ir pateikti praktines rekomendacijas. Tyrimo metodai. Sisteminė literatūros apžvalga, suplanuota ir atlikta, remiantis PRISMA rekomendacijomis ir naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis. Rezultatai. Pirminės paieškos metu buvo identifikuoti 1 946 straipsniai, iš kurių, pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į literatūros apžvalgą įtraukti 24 tyrimai. Apžvelgus šių straipsnių duomenis, paaiškėjo, kad tėvai ir globėjai dažnai netinkamai matuoja ir interpretuoja vaikų kūno temperatūrą. Gydymą beveik visada pradeda namuose. Temperatūrai mažinti vartoja medikamentines ir nemedikamentines priemones. Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus tėvus skatina šalutiniai simptomai ir užsitęsęs karščiavimas. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp sociodemografinių veiksnių ir tėvų suvokimo apie kūdikių ir mažų vaikų karščiavimą šiuo metu neįrodytas. Išvados. „Karščiavimo baimės“ sindromas išlieka iki šių dienų. Vis dėlto pastebimas augantis pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais. Šeimos gydytojai vis dažniau įvardijami kaip pirminis ir pagrindinis informacijos apie kūdikių ir mažų vaikų karščiavimą šaltinis.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"124 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-04-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1172","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Tyrimo tikslas. Atlikti sisteminę mokslinės literatūros paiešką, išanalizuoti straipsniuose publikuotų tyrimų duomenis, apibendrinti tėvų suvokimą apie karščiavimą ir pateikti praktines rekomendacijas. Tyrimo metodai. Sisteminė literatūros apžvalga, suplanuota ir atlikta, remiantis PRISMA rekomendacijomis ir naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis. Rezultatai. Pirminės paieškos metu buvo identifikuoti 1 946 straipsniai, iš kurių, pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į literatūros apžvalgą įtraukti 24 tyrimai. Apžvelgus šių straipsnių duomenis, paaiškėjo, kad tėvai ir globėjai dažnai netinkamai matuoja ir interpretuoja vaikų kūno temperatūrą. Gydymą beveik visada pradeda namuose. Temperatūrai mažinti vartoja medikamentines ir nemedikamentines priemones. Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus tėvus skatina šalutiniai simptomai ir užsitęsęs karščiavimas. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp sociodemografinių veiksnių ir tėvų suvokimo apie kūdikių ir mažų vaikų karščiavimą šiuo metu neįrodytas. Išvados. „Karščiavimo baimės“ sindromas išlieka iki šių dienų. Vis dėlto pastebimas augantis pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais. Šeimos gydytojai vis dažniau įvardijami kaip pirminis ir pagrindinis informacijos apie kūdikių ir mažų vaikų karščiavimą šaltinis.