Vladas Švipas – Walter Gropius: laiškai, 1948–1953 m.

Publikacijoje pristatoma architektų Walterio Gropiuso ir Vlado Švipo korespondencija (originalūs tekstai ir jų vertimai), saugoma Harvardo universiteto bibliotekoje (11 laiškų, 1948–1951) ir Bauhauzo archyve Berlyne (5 laiškai, 1953). Walter Gropius (1883–1969) – vienas žymiausių XX a. architektų, avangardinės dizaino mokyklos Staatliches Bauhaus (Bauhauzas), veikusios Vokietijoje Veimaro ir Desau miestuose 1919–1933 m., įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Nacionalsocialistams 1933 m. uždarius Bauhauzo mokyklą, daugelis kairiųjų pažiūrų ar žydų kilmės mokytojų buvo priversti emigruoti. Walter Gropius su šeima pirmiausia išvyko į Jungtinę Karalystę, o 1937 m. emigravo į JAV. 1937–1952 m. dirbo Harvardo universiteto Dizaino mokykloje (1938–1952 m. Architektūros fakulteto dekanas), 1946 m. įsteigė projektavimo biurą The Architects’ Collaborative (TAC). Palaikė ryšius su viso pasaulio architektais, padėjo daugeliui emigravusių vokiečių ir buvusių Bauhauzo kolegų bei studentų, tarp jų ir Vladui Švipui, architektui iš Lietuvos1. Vladas Švipas (1900, Palėvenė–1965, Niujorkas) – architektas, vienintelis Bauhauzo mokyklos studentas iš Lietuvos, 1924–1928 m. studijavęs Veimare ir Desau. Architektoinžinieriaus diplomą įgijo 1928 m. Oldenburgo politechnikos institute. Švipas atstovauja naujosios kartos tarpukario Lietuvos architektams, kurie, išsilavinę Vakaruose, įsitraukė į Lietuvos valstybės statybos projektą demonstruodami naują architektų socialinį vaid-