Moterų veiklos Lietuvos Aukščiausioje Taryboje diegiant vertybines nuostatas viešojoje politikoje

Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo parlamentarių indėlis į naujos viešosios politikos kūrimą per demokratiškai išrinkto parlamento priimtus įstatymus, parodant rinkimų kampanijos metu moterų organizacijų ir judėjimų kurtas platformas ir jų programas, nėra tirtas. Sąjūdžio ir LKP bei kitų atsikūrusių ir susikūrusių partijų rinkiminės kampanijos yra plačiai analizuotos, tačiau tame kontekste neliko atsikūrusių moterų organizacijų iškeltų moterų kandidačių, remtų ir neremtų Sąjūdžio į LTSR AT. Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltinais ir tuometine spauda, parodoma rinkiminė kova ir tuo metu veikiančių moterų organizacijų ir moterų judėjimų (Motinų, Moterų Sąjūdžių) kuriamos rinkiminės platformos. Taip pat analizuojama išrinktų į XII šaukimo LTSR Aukščiausiąją Tarybą – Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą keturiolikos moterų veikla. Pažymėtina, jog didžiausias jų dėmesys buvo sutelktas į įstatymų projektų pasiūlymus, susijusius su šeima, moterimis, vaikais. Nebuvo nei vieno pasiūlyto įstatymo projekto, kaip apsaugoti moteris darbo rinkoje, bet buvo teikiami įstatymų projektai, grąžinantys jas į šeimą. Tai buvo neatsitiktinis reiškinys, nes Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir jo moterų rėmimo grupėse, pvz. „Saulėtekis“, Motinų ir Moterų sąjūdžiai programose akcentavo šeimos stiprinimo klausimą, tačiau jam išspręsti siūlė tik vieną kelią – „moteris grąžinti į šeimą“, neatsižvelgiant į tuo metu jau Statistikos departamento ir mokslininkų vykdytus tyrimus apie moterų išsakomą poziciją šiuo klausimu. Tai „buldozerinės“ politikos Lietuvoje pavyzdys, kuris turėjo ilgalaikes negatyvias pasekmes Lietuvos visuomenei ir ypač moterims. Straipsnio tikslas – atskleisti moterų parlamentarių indėlį į naujos  viešosios politikos kūrimą per Lietuvos Aukščiausios Tarybos priimtus įstatymus, parodant rinkiminės kampanijos metu moterų organizacijų ir judėjimų kurtas platformas. Straipsnyje naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros  lyginamoji analizė, dokumentų analizė, pirminių (archyvinių dokumentų) ir antrinių (tuometinės spaudos) šaltinių analizė ir sintezė), kokybinis tyrimas  (interviu).