Randėjančių ir nerandėjančių alopecijų gydymo savitumai

Tyrimo tikslas. Remiantis naujausia literatūra, apžvelgti dažniausių randėjančių ir nerandėjančių alopecijų gydymo metodus ir jų veiksmingumą. Tyrimo metodai. Atlikta 2013–2023 m. mokslinių publikacijų analizė „Google Scholar“ ir „PubMed“ informacijos paieškos sistemose vartojant reikšminius žodžius. Rezultatai. Praktikoje dažniau susiduriama su tokiomis nerandėjančiomis alopecijomis, kaip androgeninė, difuzinė, židininė alopecija arba trichotilomanija. Randėjančios plaukų ligos, pavydžiui, planopiliarinė kerpligė arba frontalinė fibrozuojanti alopecija, yra mažiau paplitusios ir joms būdingas negrįžtamas plaukų slinkimas. Skirtingoms alopecijoms yra prieinami įvairūs gydymo būdai. Išvados. Siekiant veiksmingai gydyti plaukų slinkimą, labai svarbu nustatyti tikslią diagnozę. Dažniausiai tam užtenka klinikinių požymių, tačiau gali prireikti ir kitų papildomų tyrimų, pavyzdžiui, odos biopsijos. Dauguma alopecijų patogeninių mechanizmų nėra pakankamai aiškūs, o dėl ilgo plauko augimo ciklo pastebėti pirmus gydymo rezultatus gali užtrukti iki 6–12 mėn. Šioje literatūros apžvalgoje dėmesys skiriamas dažniausiai nustatomoms alopecijų formoms ir jų gydymo būdams, stengiantis padėti gydytojams nustatyti ir gydyti šias ligas, vadovaujantis naujausiomis gydymo gairėmis.