17 世纪上半叶维尔纽斯教区教堂的祭坛色彩和圣像画

Q4 Arts and Humanities

Acta Academiae Artium Vilnensis Pub Date : 2023-10-16 DOI:10.37522/aaav.110-111.2023.171

Mindaugas Paknys

{"title":"17 世纪上半叶维尔纽斯教区教堂的祭坛色彩和圣像画","authors":"Mindaugas Paknys","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.171","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"1653–1654 m. buvo vykdyta plati Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacija, kurios nemažai aktų yra išlikę. Lyginant su ankstesnėmis, tuo metu rinkta labai plati informacija apie parapijas, bažnyčių pastatus, dvasininkus. Todėl šie vizitacijų aktai teikia vertingų duomenų apie padėtį tuometinėje Vil- niaus vyskupijoje. Svarbu ir tai, kad išlikusiuose aprašyta reikšminga šios vyskupijos bažnyčių dalis – iš viso 136 parapijos, veikusios 10 dekanatų iš tuo metu buvusių 26. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į bažnyčių altorius, konkrečiau – į du jų aspektus. Apžvelgiama, kokia buvo altorinių paveikslų ikonografija, tiesiogiai liudijanti apie religinį pamaldumą ir šventųjų gerbimą. Panašiai kaip ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK), dau- giausia pagarbos ir pamaldumo tekdavo Švč. Mergelei Marijai, neretos buvo Kristaus ir Švč. Trejybės temos. Taip pat analizuojama, kokiomis spalvomis būdavo dekoruojami bažnyčių altoriai. Tai, kad labai mažai išliko altorių ir žinios apie jų spalvingumą yra kuklios, lėmė, jog iki šiol tokio ankstyvo laikotarpio altorių spalvos kol kas nebuvo aptartos. Šiame straipsnyje patei- kiamos išvados rodo, kad altoriai dažniausiai būdavo dažomi liturginėmis spalvomis, tačiau taip pat itin populiarios buvo juoda ir su Švč. Mergelės Marijos gerbimu siejama žydra spalvos. Šie tyrimai ateityje galės būti nau- dingi platesniems spalvingumo klausimams XVII a. LDK aptarti.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"75 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"Altorių spalvingumas ir ikonografija XVII a. pirmoje pusėje Vilniaus vyskupijos bažnyčiose\",\"authors\":\"Mindaugas Paknys\",\"doi\":\"10.37522/aaav.110-111.2023.171\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"1653–1654 m. buvo vykdyta plati Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacija, kurios nemažai aktų yra išlikę. Lyginant su ankstesnėmis, tuo metu rinkta labai plati informacija apie parapijas, bažnyčių pastatus, dvasininkus. Todėl šie vizitacijų aktai teikia vertingų duomenų apie padėtį tuometinėje Vil- niaus vyskupijoje. Svarbu ir tai, kad išlikusiuose aprašyta reikšminga šios vyskupijos bažnyčių dalis – iš viso 136 parapijos, veikusios 10 dekanatų iš tuo metu buvusių 26. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į bažnyčių altorius, konkrečiau – į du jų aspektus. Apžvelgiama, kokia buvo altorinių paveikslų ikonografija, tiesiogiai liudijanti apie religinį pamaldumą ir šventųjų gerbimą. Panašiai kaip ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK), dau- giausia pagarbos ir pamaldumo tekdavo Švč. Mergelei Marijai, neretos buvo Kristaus ir Švč. Trejybės temos. Taip pat analizuojama, kokiomis spalvomis būdavo dekoruojami bažnyčių altoriai. Tai, kad labai mažai išliko altorių ir žinios apie jų spalvingumą yra kuklios, lėmė, jog iki šiol tokio ankstyvo laikotarpio altorių spalvos kol kas nebuvo aptartos. Šiame straipsnyje patei- kiamos išvados rodo, kad altoriai dažniausiai būdavo dažomi liturginėmis spalvomis, tačiau taip pat itin populiarios buvo juoda ir su Švč. Mergelės Marijos gerbimu siejama žydra spalvos. Šie tyrimai ateityje galės būti nau- dingi platesniems spalvingumo klausimams XVII a. LDK aptarti.\",\"PeriodicalId\":36620,\"journal\":{\"name\":\"Acta Academiae Artium Vilnensis\",\"volume\":\"75 1\",\"pages\":\"0\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2023-10-16\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Acta Academiae Artium Vilnensis\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.171\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"Q4\",\"JCRName\":\"Arts and Humanities\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Acta Academiae Artium Vilnensis","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.171","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q4","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

摘要

1653-1654 年，对维尔纽斯教区的教区进行了广泛的访问，许多访问记录得以保存下来。与之前相比，当时收集到的关于教区、教堂建筑和神职人员的信息非常广泛。因此，这些访问记录为了解维尔纽斯教区当时的情况提供了宝贵的资料。同样重要的是，现存记录描述了该教区的大部分教堂--总共 136 个教区，在当时 26 个教区中的 10 个教区运作。这篇文章的重点是教堂的祭坛，更具体地说是其中的两个方面。文章介绍了祭坛上的圣像，这是宗教虔诚和对圣人崇敬的直接见证。与整个立陶宛大公国（以下简称立陶宛大公国）相似，人们对圣母玛利亚的崇敬和虔诚程度也是最高的。圣母玛利亚，以及对基督和圣母玛利亚的虔诚往往也是对圣母玛利亚虔诚的主要部分。三位一体是一个经常出现的主题。分析的重点还包括用于装饰教堂祭坛的颜色。由于祭坛的存世量极少，对其色彩的了解也很少，因此迄今为止还没有人对如此早期的祭坛色彩进行过讨论。本文的研究结果表明，祭坛最常见的颜色是礼仪色，但黑色和圣母玛利亚也很流行。与圣母玛利亚相关的颜色也非常流行。这项研究可能有助于今后更广泛地探讨 17 世纪广东地区的色彩问题。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

查看原文本刊更多论文

Altorių spalvingumas ir ikonografija XVII a. pirmoje pusėje Vilniaus vyskupijos bažnyčiose

1653–1654 m. buvo vykdyta plati Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacija, kurios nemažai aktų yra išlikę. Lyginant su ankstesnėmis, tuo metu rinkta labai plati informacija apie parapijas, bažnyčių pastatus, dvasininkus. Todėl šie vizitacijų aktai teikia vertingų duomenų apie padėtį tuometinėje Vil- niaus vyskupijoje. Svarbu ir tai, kad išlikusiuose aprašyta reikšminga šios vyskupijos bažnyčių dalis – iš viso 136 parapijos, veikusios 10 dekanatų iš tuo metu buvusių 26. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į bažnyčių altorius, konkrečiau – į du jų aspektus. Apžvelgiama, kokia buvo altorinių paveikslų ikonografija, tiesiogiai liudijanti apie religinį pamaldumą ir šventųjų gerbimą. Panašiai kaip ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK), dau- giausia pagarbos ir pamaldumo tekdavo Švč. Mergelei Marijai, neretos buvo Kristaus ir Švč. Trejybės temos. Taip pat analizuojama, kokiomis spalvomis būdavo dekoruojami bažnyčių altoriai. Tai, kad labai mažai išliko altorių ir žinios apie jų spalvingumą yra kuklios, lėmė, jog iki šiol tokio ankstyvo laikotarpio altorių spalvos kol kas nebuvo aptartos. Šiame straipsnyje patei- kiamos išvados rodo, kad altoriai dažniausiai būdavo dažomi liturginėmis spalvomis, tačiau taip pat itin populiarios buvo juoda ir su Švč. Mergelės Marijos gerbimu siejama žydra spalvos. Šie tyrimai ateityje galės būti nau- dingi platesniems spalvingumo klausimams XVII a. LDK aptarti.

求助全文

通过发布文献求助，成功后即可免费获取论文全文。去求助

来源期刊

Acta Academiae Artium Vilnensis Arts and Humanities-Visual Arts and Performing Arts

CiteScore

0.10

自引率

0.00%

发文量