Miego poveikis gliukozės kontrolei ir mitybos savitumų įtaka miego kokybei

Abstract

Miegas yra svarbus gliukozės apykaitos, apetito, endokrininės ir imuninės sistemos veiklai. Miego stygius gali turėti tiesioginės ir netiesioginės įtakos gliukozės kiekiui, sumažinti jautrumą insulinui, sąlygoti potraukį saldžiam arba sūriam maistui. Prasta miego kokybė gali keisti skonio jautrumą arba suvokimą bei apetitą reguliuojančių hormonų išsiskyrimą. Nekokybiškas miegas ir vėlesnis ėjimas miegoti yra susiję su stipresne glikemine reakcija po pusryčių kitą rytą. Vartojamas maistas turi įtakos ne tik budrumui dienos metu, bet ir miego kokybei. Miegą veikia ne tik mitybos energinis veiksmingumas, bet ir makroelementų, tokių kaip baltymai, angliavandeniai ir riebalai, bei mikroelementų kiekis ir kokybė. Nors įrodyta, kad miegas turi įtakos su maistu gaunamam maistingųjų medžiagų kiekiui, vis dažniau domimasi mitybos vaidmeniu moduliuojant miego veiksmingumą, o naujausiose literatūros apžvalgose pateikiami įvairūs mechanizmai – triptofano, serotonino ir melatonino sintezės keliai.