Švietimo prieinamumas - visuomenės socialinio teisingumo rodiklis

Abstract

Straipsnyje analizuojamas svietimo prieinamumas kaip socialinio teisingumo visuomenėje rodiklis. Dažnai Lietuvoje svietimo prieinamumas suvokiamas kaip geografi nis arba fi zinis mokyklos pasiekiamumas. Taciau svietimo prieinamumas apima kur kas daugiau aspektų – tai fi zinis mokyklos pasiekiamumas; optimalus mokyklų tinklo isdėstymas; lygiavertis moksleivių dalyvavimas ugdymosi procese nepaisant jų socialinės padėties; palankus mikroklimatas, užtikrinantis emocinį, socialinį, fi zinį saugumą; mokymosi motyvacija; kokybiskos edukacinės ir socialinės paslaugos; ugdymo(- si) turinio prieinamumas; ugdymo(-si) proceso individualizavimas ir diferencijavimas. Visų minėtų svietimo prieinamumo aspektų užtikrinimas sąlygoja socialine atskirtį patiriancių, specialiųjų ugdymosi poreikių turincių ir neįgalių bei gabių moksleivių dalyvavimą ugdymo(-si) procese. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo duomenys ir jų interpretacija, kuriame apklausti skirtingų socialinių grupių moksleiviai ir issiaiskintas jų požiūris į svietimo prieinamumą kaip visuomenės socialinio teisingumo rodiklį.