Medininkų ledynmečio periodo moreninių gruntų mechaninės savybės

Abstract

Straipsnyje apžvelgiamos Medininkų ledynmečio periodo moreninių gruntų mechaninės savybės. Pagrindinis tyrimo tikslas – laboratoriniais metodais nustatyti moreninio grunto mechanines savybes ir jas palyginti su pateiktomis literatūroje. Remiantis lauko tyrimų metodu – statinio zondavimo duomenimis (qc, fs), nagrinėjamas gruntas yra labai stiprus. Nustatytos grunto fizikinės savybės – tankis, drėgnis, Atterberg’o ribos ir granuliometrinė sudėtis. Dvi bandinių serijos buvo analizuojamos triašio slėgio aparatu pritaikant dvi bandymo metodikas: pirma, neprisotinti konsoliduoti nedrenuoti (UCU) bandymai; antra, prisotinti konsoliduoti drenuoti (SCD) bandymai. Pasirinktos keturios rezultatų apdorojimo technikos: 1) mažiausių kvadratų metodas; 2) M, N; 3) t–s (Massachusetts) koordinačių sistema; 4) p–q (Cambridge) koordinačių sistema. Triašio slėgio bandymo metu, taikant dvi bandymo metodikas, nustatytos grunto stipruminės savybės c’ ir ϕ’ tarpusavyje skiriasi nedaug (vidinės trinties kampas apie 2°, o sankiba apie 7 kPa). Konservatyviausios kerpamojo stiprumo reikšmės buvo gautos naudojant mažiausių kvadratų skaičiavimo metodą. Išanalizavus literatūroje pateiktas stiprumines savybes nustatyta, kad jos, palyginti su gautomis laboratorinių tyrimų metu, yra pervertintos.